- priekurtė
- príekurtis, príekurtė bdv. Ji̇̀s yrà príekurtis žmogùs.
.
.
priekurtis — priekurtis, ė adj. (1) Vlkv, priekurtỹs, ė̃ (3a) Gl kiek kurčias, neprigirdintis: Aš biškį priekurtė, neprigirdžiu Šd. Ji biskį kap i priekurtė̃ Plv. Galvą kai sumušė, tai ir likau priekurtis rš. Ji yra priekurtė̃, kai kalbi, rėk garsiai Žvr … Dictionary of the Lithuanian Language